Latest Blog Post

atviros vyro blevyzgos

Mes, vyrai, labai retai sakom savo mylimosiom, draugėm, sužadėtinėm ar žmonoms gražius žodžius. Ne todėl, kad jų nemylim, ar nemąstom, kokios jos gražios ar kaip mums velniškai pasisekė, kad jos pasirinko mus. Tuos truputį niurzgas, truputį piktus, truputį tinginius ir truputį nemokančius dažnai sakyti komplimentų sutvėrimus, kuriuos kartais pavadinat "asilėliais". Nemokančius normaliai atsakyti - ko norim valgyti vakarienei (nu mums tikrai tinka visas dienas višta su ryžiais ant masės). Arba - kuri suknelė gražiau atrodo ant mūsų deivių nulietų siluetų (nors, tiesą sakant, gražiausi apdarai, man asmeniškai, yra mano rankos ant žmonos nuogo kūno, bet oh well). Bet galiu drąsiai pasakyti, kas kartą pažvelgus į savo žmonos akis, matant jos pasirodymus ant scenos, ar stebint kaip ji šoka pagal mėgstamiausią dainą gaminant tą mano "kažką - bet kas tinka", ar net bumbant jai, kad ir vėl įdėjau lėkštę ne tiesiai į indaplovę, o į kriauklę - dievaži. Gėriuosi ja ir galvoju, kokia ji yra nuostabi. Seksuali. Beprotiškai gundanti. Švelni. Arši. Graži. Tiesiog, pasakiška. Ir kaip kiekvieną akimirką, tuos 21-nerius metus ją įsimyliu vėl ir vėl iš naujo.

Deniza, nors ir retai sakau gražius dalykus, žinok, tu esi ryškiausia mano gyvenimo žvaigždė.